- pakrūpčioti
- pakrū́pčioti intr. 1. tarpais sudrebėti, patrūkčioti, suvirpėti: Meškinas lengvai mostelėjo letena, gyvulėlis sukniubo, pakrūpčiojo kiek ir nurimo Mš. | refl.: Verkia pasikrū́pčiodama Rmš. 2. patraukyti (pečius): Bernas tik pečiu pakrūpčiojo, bet kaip žemė nutilo rš. \ krūpčioti; pakrūpčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.